Piešimas

Piešimo pamokos mokiniams prasideda pagrindinio ugdymo ketvirtame kurse, turi dvi savaitines pamokas ir šio dalyko mokosi ketverius metus. Piešimo programa skirta ne jaunesniems kaip 11 metų moksleiviams.

Piešinys – sudėtinė estetinio ugdymo dalis. Piešimo pamokų tikslas – išmokyti vaikus matyti, suprasti ir perteikti plokštumoje trimatį vaizdą. Vaizduoti daiktus plokštumoje linijos, štricho, tonų ir pustonių pagalba. Visapusiškai supažindinti su piešimo priemonių įvairove. Mokoma pasirinkti ir tikslingai naudoti įvairias piešimo technikas, formas, kūrimo būdus. Suvokti piešimo priemonių svarbą formos plastinei raiškai. Mokant mokinius piešimo, laikomasi uždavinių nuoseklumo, laipsniškumo perėjimo nuo paprastų iki sudėtingesnių uždavinių. 

IV - ame kurse suteikiamos pagrindinės piešimo žinios. Atliekamos štrichų toninės pratybos, supažindinama su horizonto lygiu, išsiaiškinami perspektyvos principai. Atliekami daiktų konstruktyvūs piešiniai, mokoma suvokti atskirų daikų proporcijas, formas, šviesotamsą.

V - ame kurse pastatymai komponuojami iš kelių skirtingos medžiagos daiktų, įvedant drapiruotę. Mokoma mokinius matyti ir realiai vaizduoti daiktų charakterį, sandarą, padėtį erdvėje, konsrukciją, toninį sprendimą, ieškoti daiktų medžiagiškumo bei santykio su aplinka.

VI - ame kurse pagrindinis uždavinys analizuoti žmogaus portreto anatonimę sandarą, į pagalbą pasitelkiant gipsinių modelių veido detales.

VII - ame kurse pradedame ieškoti individualios raiškos, skatinamas kūrybiškumas. Toliau vystoma regimoji atmintis, intuicija, protavimas.

Piešimo pamokos tesiasi ir tikslinio ugdymo kursuose.

Tapyba

Nuo 4 kurso tapybos pamokose užduotys yra pateikiamos, stengiantis  ugdyti moksleivių spalvinį jautrumą, įvairių technikų pradmenų suvokimą, formos modeliavimą, koloritą, ir t.t. Tapoma guašu, akvareliniais dažais ant popieriaus lapų,  akrilu ar aliejiniais dažais ant gruntuoto presuoto kartono ar drobės. Pagrindas – akademinis natiurmortas. Mokymosi etapai – etiudas, natiurmorto komponavimas, spalviniai santykiai, paveikslo visuma. Mokiniai išmoksta apimtinės formos modeliavimo: šviesotamsos  ir spalvinių derinių, erdvės sampratos: šviesos, šešėlių, refleksų,  planų santykių, nuotaikos, ir kitų tapybos paslapčių.

Vyresniuose kursuose daugiau dėmesio skiriama mokinių vaizduotei, kūrybinėms interpretacijoms, natūros stilizavimui ir emociniam spalvos poveikiui bei kūrinių meniškumo sampratai. Dirbamas kūrybinis darbas, lavinami įgūdžiai, mėginama sekti lietuviškąja koloristine tapybos mokykla, studijuojama pasaulinė modernioji dailė, lietuvių liaudies menas, lankomos parodos, tapoma plenere. Skiriama dėmesio spalvinės kultūros ugdymui, tapysenai, paremtai intuicija, improvizavimu, galimu abstrahavimo, deformacijos, disonansų panaudojimu. Siekiama formuoti meninę individualybę, nacionalumą, profesionaliai tobulėti.

Keramika

Radviliškio dailės mokykloje keramikos paslapčių mokiniai mokosi nuo pat mokyklos įsikūrimo. Mokykla turi puikias sąlygas ir techninę bazę šiai disciplinai dėstyti.

Pradinio ugdymo kursuose mokiniai lipdo iš molio plastinės raiškos pamokų metu. Neapkraunant  vaikų technologinėmis žiniomis, mokymą pradedame nuo pačių paprasčiausių lipdymo įgūdžių formavimo. Lipdydami nesudėtingų formų skulptūrėles, reljefines plokšteles, mokiniai susipažįsta su moliu, pajunta plastiškąsias jo savybes.

Pagrindinio ugdymo IV ir V kurse yra dėstoma keramikos disciplina. Per du metus mokytojai suteikia mokiniams žinių apie keramikos amatą, dailiosios keramikos dirbinių gamybą, taikomąją dekoratyvinę dailę. Mokiniai susipažįsta su keramikos technologija: molio rūšimis bei jų savybėmis ir degtų, glazūruotų gaminių cheminėmis ir fizinėmis savybėmis. 

Per du metus keramikos pamokose įgytas žinias ir įgūdžius mokiniai sėkmingai taiko skulptūros pamokose ir kuriant baigiamąjį darbą.